• 

 Žmogus yra struktūra apimantis kūną, a psichika ir dvasia . Taip pategzistencinis procesas ir šmaikštus savo įsipareigojimu, bėgant laikui, ir į kosminė erdvė, kuri peržengia anapus ir abejoja mūsų supratimu .

Mūsų kūnas yra greitai gendantis. į kūnas-organizmas yra suvokimo per savo organus struktūra . Jis yra kūnas-organas, o ne tik kūnas-medžiaga .

 Tai pirmasis bendravimo objektas ir santykis su kitu . Ant jo yra užrašas visko, ką gyvenome per visą mūsų istoriją. Fiziologija skleidžia ženklus ir pranešimus, atsirandančius dėl jame užprogramuotų egzistencinių mechanizmų kaip a kompiuteris.

Psichika, arba psichologinis, apibūdina minčių judėjimą, juos stereotipinės idėjos, tarpinis pasaulis, kuriame nieko negalima statyti tokia didelė bėda. Psichologinė sumaištis yra būties pagrindas .

Rūšiavimas, kuris atliekamas proto komplikacijoje, atviras visoms įtakoms, tai daro sąmonė . Iš šitosąžinė kyla iš kelių sąvokų aktyviai dirba psichologinį darbą : dėmesingas ir jautrus klausantis ko čia, unitarinė ir globali organizacijos samprata – mes negalime atskirti kūną, emocinis ir psichinis -, ryšio tarp kūnas ir aplinka – sąmonė yra kažko sąmonė -, la dimension temporelle dans le devenir de l’être humain, l’idée d’un potentiel à découvrir grâce à l’élargissement du champ de conscience .

Le travail psychologique peut ouvrir à la réalisation spirituelle, et s’il ne mène pas au spirituel, il peut néanmoins débloquer, voire écarter, des situations et des comportements qui piègent le psychisme, afin de rendre l’être humain disponible à autre chose par l’élargissement de son espace d’intervention. Le travail psychologique permet l’ajustement créateur à l’environnement .

L’esprit est la fine pointe de l’âme, le sommet de la pyramide qui communique avec le monde supérieur .

Tai atpažįstama ieškant laimės tai mums būdinga. einame į kažką, ir šis impulsas, tai energija, kurią turime savyje, stumia mus į savęs suvokimą atvirumas tam, kas keičiasi, skirtinga, neapsakomas, šio atžvilgiu kuri supa mus ir daugiausia kitus. Esame tarsi pastūmėti a pilnumo alkis, kuris, pasirodo, yra polinkis atrasti save, soi, į giliau savo būtyje .

Štai tada mes rezonuojame, su tolimas aidas, kuris artėja tol, kol tampa mitu ar slapta atmintimi .

Gautas apreiškimas kviečia mus į a požiūrio į tai, kas yra šalia, pasikeitimas, ir jis yra įveikę savo troškimų iliuziją ir savo bailumą, kad išvengtume netikėtumų, kad tada esame įsipareigoję “kontaktas”  ši neįveikiama mūsų dalis .

Dvasia skatina mus pajudėti’ “turėti” į l’ “būti”. Tai atvirumas kitam, kuris ateina mūsų link, niekada nematęs, niekada nepatyręs, į kūrybinį naujumą atmesti mūsų įprastas sampratas, kurios gyvena mūsų senoje sąmonėje .

 Protas atpažįsta save iš to, kas jis yra nesunaikinamas, paprastas, neprieinamas . Jis yra raudonas siūlas, būti viduryje gyvenimo vargais, kad niekas neištrina, nes viskas prisideda prie to, kas yra.

Žmogui reikia šių trijų komponentų patirtyje išgyventa tam, kad būtų pašauktas į gyvenimo patirtį suvokimas, laisvė ir atsakomybė. Jis turi būti kompanionas iš giliai savo ir kitų, pagal praktiką, savo veiksmuose į lauke, skaidrumas, sąžiningumas, graži, geras ir sveikas pavyzdingas.

Jam reikiakorpusas, būties įsikūnijimo, apčiuopiamas, to, kas skatina egzistencinio kelio sukonkretinimą ir leidžia matyti tikslą, kurio link viskas tarsi susilieja. Sąmonė kūno apsauga, kurie per tam tikrus išgyvenimus dvasinis, leidžia jums atsiremti kojomis ant žemės. Tai taip pat vieta neįtikėtini pojūčiai ir vizijos .

Kūnas priešinasi savo užprogramuotam išnykimui – išlikimo instinktas -, ir tuo siekia atgaminti bei įamžinti rūšis .

Tai nuoroda į mūsų pačių kūną, kuris kuria kitus ir suteikia jiems prasmę. Būtent dėl ​​savo pažeidžiamumo mes gali “paliesti” Kitas, grąžinti jį sau, ir ten, mes atradome save .

Psichika iš esmės yra emocijų pasaulis. Tai ir pažinimo laukas, kurio pratęsimas skatina neurologijos tyrimus. Jis maitina šią Būtybės valią savisaugos, à l’individuation et au plein emploi de ses capacités intellectuelles, affectives et intuitives .

La parole est libératrice quand elle s’origine du corps et de l’émotion, quand elle est incarnée. Trouver les mots : un passage obligé, le “parlêtre”, l’échelle de Jacob en association lumineuse à ce qui est et à ce qui nous dépasse .

L’esprit, jo, peut s’enflammer au feu supérieur divin. Pour cela il ne plie pas devant les épreuves mais semble plutôt les rechercher pour les transformer en richesses sur un chemin d’espoir. Il nous lie, en ressemblance, au plus grand que nous sommes. Il est l’étoupe dont on fait le brûlot qui enflammera l’ordre établi lorsque celui-ci, alkanas dėl pasitenkinimo ir išorės indėlio trūkumo išgyvena tik dėl “pasirinkimas” mūsų pasaulio vaisiai. Jis yra nuoroda neprieinamas ir nepaprastai aiškus bei ryškus. Jis įveikia visas kančias registruotis, pradine kelione, augimo link savarankiškai, link daugiau atvirumo tam, kas yra už mūsų ribų. Šiuo požiūriu, ontologinė perspektyva mus veda, per vidinių ieškojimų procesą pagrindinės paslapties, didesniems už mus, link to, kas atrodo toli bet kuri paradoksaliai yra taip arti, giliai mumyse, širdyje mūsų būtis, būties širdyje .

Jo socialiniame įsitraukime, žmogus turi turėti elgesįEtikasiekdamas orientuotis savo gyvenimą pagal humanistiniai principai – būti nuolat perdirbamas patvirtinant a žinių pozicija, išminties, paleisti, tiek pat galvojo kokia meditacija -, kad leistų jam laikytis kurso . Taip ir bus išvalė pėdsakus, kurie gali būti orientyrai ateities kartoms .

Sudėtingu kūno ryšiu, psichologinis ir dvasinis, tada orientuosimės Būties augimo kryptimi . Taigi mes padarysime gyvenimo šuolis . Mes pakelsime savo esybę . Mes stovėsime su mūsų žodis et mūsų ženklai , kuri mus nuves mūsų vertikalumas adresu paleisti, kas mes esame .

109

• 

  Idealas Tvarkos ir suprantamumo platonistas tuomet dominuoja visame graikų moksle klasikinis mokslas iki Einšteino, kantorius aistringas religingumui kosminis.

Su vaizdu į tradicinis, sutrikimas yra tai, kas sutrikdo nusistovėjusią tvarką. Sąvoka todėl tvarka yra pirmoji. Ji yra religinės kilmės. tvarka pasaulyje yra dieviškojo proto atspindys ; Dievas yra didis organizatorius.

Studija netvarkingų būsenų mokslas verčia mus persvarstyti dialektiką tvarka-sutrikimas ir iškelia sudėtingumo problemą, kuri peržengia rėmus tinkamai mokslinis.

Atradimas visur esantis sutrikimas verčia mus suabejoti moksliniais pagrindais šios tikrai mitinės ideologijos. Sutrikimas pirmiausia suvokiamas kaip a prigimtinės tvarkos pažeidimas.

Ši konotacija neigiamas atkuria tai, kas supa moralinio sutrikimo ar sutrikimo idėją socialiniai.

Sutrikimas ar tai nekelia grėsmės pačiam mokslui,  nuo jos egzistuoja, sunkiai dirbo, kad atskleistų paslėptą dalykų tvarką ?

Atskleidimas apie sutrikime yra kažkas baisaus, nes netvarka nevaldoma. Jis todėl turėtų būti represuoti ir nuraminti. Už jį, on affirme que le désordre n’est qu’une apparence et que derrière ce désordre apparent se cache un ordre, un arrière-monde parfaitement ordonné.

    Cette conjonction de l’ordre et du désordre crée la complexité.

L’histoire de l’univers de la vie présente une montée de la complexité, comme Teilhard de Chardin en avait eu l’intuition. On parle maintenant de pyramide de la complexité, de seuils de complexité. Ainsi l’ordre et le désordre, le régulier et l’irrégulier, le prévisible et le non-prévisible, se conjuguent pour créer la complexité.

Dans une structure complexe, tvarka atsiranda dėl sąveikos tarp elementų tada kad sutrikimas leidžia geriau nurodyti sistemos sudedamąsias dalis, juos įvardijęs, tada galės juos sąveikauti. Todėl, viduje sistemos, tarp visumos atsiranda dialektika – visa sistema – ir dalys ; taigi ląstelė yra daugiau nei molekulių visuma. Viduje viskas atsiranda iš naujų savybių, kurių sudedamosios dalys netenka, dalys.

Viskas įrengta organizacinis dinamiškumas. Gyvenimą galima apibrėžti kaip ryšulį atsirandančios savybės – Pavyzdžiui, savęs atgaminimas -. Jame yra vienu metu tvarkos elementas ir degeneracinio sutrikimo elementas. Šiame prasmėmirtis neatsiejama nuo gyvenimo, etgyvenimo organizavimas yra padarė nuolatinę reorganizaciją.

108

• 

 Šis biuras pagal budėjimą
 katakombų bažnyčioje
 kunigas raudonais drabužiais
 pasilenkęs šviečiančiu padidinamuoju stiklu
 apie šventuosius tekstus.

 Žodinės išraiškos aiškumas
 ritualo skaičiavimas
 gesto esmė
 skonis kaip aštrus peiliukas
 aštrus teisingumo kardas
 atskirti tikrą nuo netikro
 lėtame senovės mito kilime
 išaukštintas ritualu.

 Klausimo esmė
 katechumenai
 prie nuogų choro sienų
 išsirikiavo giedoti
 stovi tada sėdi
 kulto paslaptys
 kas ten atsitiko
 kaip ant gudrybės
 tarp policijos ir pagyrimų
 Eucharistijos prisikėlimas
 žymintis dieviškumo persikeitimą
 be apsimestinių emocijų
 kaip ir privalomas buvimas
 kūno darbas
 ir paslaptis
 susaistytas jų neužbaigtumu.


 107 

 Varpai šokinėja
 ant zakristijos kredenzų .
 
 Fazanas bėga palei sieną
 susitikti su jo fazanu
 ir parodyk jam
 ką daryti .
 
 Anglų juokai seka vienas kitą
 kriokliuose
 linksmi fejerverkai
 kad nieko netrūktų
 uodų
 trokšta gauti kraujo .
 
 Vėjas glosto aukštų žolių preriją,
 nejudantis pilvakalbis
 platanos vaisius
 mušti laiką .
 
 subrendusios kiaulpienės
 išbandyti savo jėgas Sème à tout vent
 Viskas viename
 plati programa nuo vaikystės
 d'après la vaisselle
 où les parents
 avec tricots et journaux
 cherchaient l'ombre conjointe du frêne et du tilleul
 alors que nous poussions la porte du grenier
 pour frotter la capsule métallique
 entre pouce et index
 entre pouce et majeur
 sur le plancher disjoint
 aux grains de blé encalminés
 dans le renfermé de la soupente
 aux discrets trapillous
 faisant monter l'odeur poussiéreuse du bois vieilli
 que nous accompagnions
 de génuflexions cadencées
 l'attention portée
 sur les petites roues dentelées
 aptes à sautiller
 brinquebalantes
 sur le tour de France
 de nos chemins de craie .


 106