Šviesų tiltas pabaigos pabaigoje ant krašto slyvos viršūnėje tegu pasirodo didis žmogus juodos pirštinės storas veidas su aukštais skruostikauliais atspindys katė nusileidžia mediniais laiptais į klajojančių laivų kilimą iš neaktyvių kanalų buvo vietos po palėpe pilkajam vilkui grįžo iš miško trapus ir drebantis nuolatinio puikaus lietaus o ant stalo blondinė daržoves supjaustyti nedideliais kvadratėliais peiliui neatsitrenkus į lentą buvome mesti šešėliai ant urvo sienų pasiruošę šokti į upę Ramus prisiminti išsibarsčiusias gėles ir plaukiojantis dreifas jos didelės žalios akys jo murkimas nurodant prieigos formules po mėlynu baldakimu kaip tik apeigų afektacija penkis pirštus remiasi į turėklą apmąstyti frizas palei krantinę rugpjūčio eisena basomis kojomis ant molio lydintys karavanserajus pasiruošęs kirsti miesto vartai vaikui nepasirodžius kaip saulė praslinko virš debesų toli į kalnus laiku karti uola ir prinokę vaisiai nei žirgų veržlumas privertė juos atsistoti priešais šunis prisimindamas kitus išvykimus nepaisytas smėlis pakilo ženklų pėdsakais sekti grifų skrydį virš sodo aptempti sandalai su dirželiu girdyklos balose nei mirganti žibintų liepsna šoka iš rankų į rankas irisait nejudinant ant nugaros nukritusio vabalo ir tik gūsingi garsai išgąsdino paukščius vos pabudęs šios aušros šaltyje kur horizontą uždarė rūkas liko įsivaizduoti laukines minias atkeliavo iš anapus dykumos ir sugriauna viską, kas jų kelyje kol apverstos prekystaliai nei džiugios apkūnių veidų akys buvo įsivaizdavęs be vyro odine prijuoste nuo arenos centro nemeskite gaidžių vienas prieš kitą išpūstas nuožmaus kaimiškumo balsų kuris pilnoje arenoje plunksnų ir dulkių nešiojo kelis lašus kraujo varva šen bei ten po būgnų dūžiu kuri smarkiai kilo prie namų ribos išsipūsti ieškant neskubėdami teisinga pastaba prisijungti prie perėjimo akimirkos įspūdžiai sriegio dangtelis paskutiniam miegui kad ateis diena susirinkti prieš užsidegant ugniai rąstas po žurnalo ir kad santuoka sutiko pasibaigus sutarčiai su nuluptomis formomis nesiūlo didžiųjų organų klegesio po virpančiais skliautais į visatos gelmes orkestruotos liepsnos be matomos drobulės su susiliejusiomis ašaromis cirko kreidos rate kur susirinko aukoti paverčia druska rasa džiovinimo istorija senolių rinkinys kartą per metus Saint Jean bendroje pievoje be marškinėlių trūksta nardymas iš bedugnės pagal lazzio juoką rėkianti skėrių melodija distiliuojamas žingsnis po žingsnio ant Pont des Graces pakilimo arka po arkos kai žiburiai įsimyli sapnus kenčiantys suplėšyti maldų vėliavos ir plevėsuoja vienbalsio vėjo pažadinti žmonių žmones prieš aušrą. ( Martine Cuenat skulptūros detalė ) 693
