
veido veidas
mūsų širdžių prisilietimui
ranka pasiekiamas uosis
be gesto ar žodžio
aukštas žvilgsnis
budėjimo sumos
Ant nuotraukų
rimta ir liūdna
nušokti nuo medžio viršūnės
ugnies kolibris
rūkų passacaglia
viena ranka rodydamas venas
iššifruoti vakare prie žvakių šviesos
pageltę asmens dokumentai
kad vėjas išsklaido
prieš mūsų bemieges akis.
O veidas
unikalus bėgančio laiko veidas
apakintas kūdikis
būk mūsų ašarų talpykla
le mūsų susitikimo druska
nuo lazdos iki erškėčio
nuo Jobo iki pilkos
niurzgėti
priešais mėšlą
susimaišę su bazalto akmenukais
švytintis mišinys
Virdžinijos vijoklis
ir raudona siena
o veidas
kad dvasios trūkumas ištrina
ryte padėtas plokščias akmuo
ant sodo sienos
mišrūs kvėpavimai
akis į akį visą amžinybę.
340