Paukštis tamsoje
suplojo sparnais
kaip mes šokame
et ça faisait le matin avant l'aube.
Tada grąžinkite juos išilgai kūno
jis sustojo
ir atrodė, kad jis buvo prikimštas.
Bougeant sa tête
į kairę
tada į dešinę
ir tai buvo kaip automatas
sonnant l'heure dans nos grandes églises.
Tada susirangė
ir tai jautėsi kaip sugniaužtas kumštis.
Avant d'ouvrir largement ses ailes
occupant tout l'espace
et prendre son envol.
Iki tamsos
et ça faisait comme une mise au monde.
574
La présence à ce qui s'advient