taip gražu pavėsyje

   Taip gražu pavėsyje   
ir pasiūta dvasia
ji stryktelėjo
Šiaudinė skrybelė
pagal matricinius žvilgsnius.

iškilo
tarp kačių tarp šunų
trumpi netikėtumai
nemirktelėdamas akies
cigaretė apostrofu.

Sumurmėjo aukščiau
pasipiktinimo teisme
urvo freskos
jo skolintų drabužių
užkluptas spindulių
dviračio
be ramento
skambant varpeliui
ir mediniai sparnai
atsistoti tiesiai.

Ji zigzagavo
nuo platano iki platano
varlių griovys
susprogdinęs savo karčius burbulus
kaip tu klaidžioji.

Be ceremonijos
nėriniai vėjyje
ji draskė ryto miglą
rankas ant vairo juostos
mimozos užuomina ant nosies.

Taip gražu pavėsyje
ir pasiūta dvasia
ji stryktelėjo
Šiaudinė skrybelė
pagal matricinius žvilgsnius.


333

Palikti atsakymą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

Ši svetainė naudoja „Akismet“, kad sumažintų šlamštą. Sužinokite, kaip apdorojami jūsų komentarų duomenys.