Ji pabėgo iš lizdo prabudimų aušra, mėnulis savo suirutėje. Žvaigždės sluoksnis ant medinės platformos jis parodė kelią. Neverk neik užtenka vieno žvilgsnio. Diena prasideda ir jos lūpos padegė dangų. Rankos tiesiasi pakinktai skauda nugarą pėdos grimzta į molį. Pro siauras duris prieiti prie žaizdų tada eik šlaitu aukštyn. Išvykstant daugiau triukšmo nieko, tik žolės glostymas.Nukreipkite liepsną tarp drožlių dievo ugnies. Pabegti iš olos dainų tekstai ir romantika. Liesos ant skardžio krašto saulėlydžio būtybės. Vienas po kito įpjaukite lentą pravažiuojantys krepšiai. Nebelipk į palėpę eiti koridoriumi, kviečiai atkeliavo. Apsinuodija angos, susikūprinęs plėšikaujanti priežastis. Fini, į mišką daugiau neisime nupjauta kadagio. Išskris šiaudiniai krumpliaračiai praėjo įbrėžimų laikas sous le vent de planèze. depozitas Skalbiniai pintinėje pintinėje. Puokštė ramunėlių, mėlynės ir aguonos ant bortelio, oras audringas. 380
Klijai nosis prie stiklo braidyti nuo vienos kojos ant kitos vaikas stebi rūką dont les fines gouttelettes captent la lumière gyvi balionai devenant coulures vibrantes paspartintam nugriauti. žiema verkia dehors un froid sec saisissant les jambes nepaisant vilnonių kojinių ir velvetinės kelnaitės. Paskutinis arklys praeis apleistoje gatvėje ahanant naseaux fumants daužydamas drėgną grindinį savo batuotų kanopų. Ore tvyro drąsa pastatų viršus glosto rūką d'au dessus la rue principale où ronfle quelques moteurs toussoteux. Atsiminimų atsiradimas įrašytas po oda semaforo vaikas pamatyti šviesas per jūros pūsles. yra smėlio sąnariuose du passage à niveau obligeant au ralentissement la bête humaine au loin lâchant ses panaches de fumée.
Išgirsiu sunkią vilkstinę tempą trumpais bėgiais un rythme glacé grimant le tireté des nuages à la queue leu-leu parsemée des souriantes branches de lilas. Maman, lyja krenta sniegas tai kruša. Kad esame labai arti viryklės. Pelės graužia grindis sous la plaque de tôle de la Shell vandens lašų karoliukas ant lubų ant vamzdžio tai kondensatas Mama perduos rankšluostį prikaltas prie šluotos koto.
Kristus žinos la couronne d'épines et le vinaigre de ses yeux d'Aubrac à faire tourner la bille bruyante apverstame geležiniame dangtelyje.
Ačiū Rene už tai, kad leido man būti draugais su tavimi didysis brolis už tai, kad leido man suprasti kitą meilužio draugas. Pagal tavo balsą Aš prisiėmiau savo žodį be galo dabar kvėpavimas ant poeto gvazdikų skambutis taip arti jautrūs mainai praeitis ir ateitis. 375
Je suis à tes côtésmon ami Renédans ce retour à la terreceint des flammes de la purification. Passe ton cheminne retiens pas le tempssois poussière finesur le devant de la maison. Voyage dans le VideSois traces affleurantestes mots, tes pensées, ton regardau fouet du cocher éterneltu es soumiset sommes ceux qui te suiventvers le Grand Œuvre à permettre. Une pincée de selun Rienun compagnonnaged'âge pointjuste les mains qui se cherchentakis į akį qu'il pleuvequ'il venteque le soleil soit de la partiej'élève devant toile petit escabeau des bontésélevé dans la bibliothèquedes mots partagées. 376
Jaune vert de la croix entre les hêtres au lent déplié de la lumière sur les troncs entre les ruines du château monte la charrette des morts . Des voix un vieil avion fait ronfler ses hélices les aboiements d'un chien loin très loin. L'arbre se voile se dévoile incessamment mouche noire sur le papier blanc les doigts tricotent l'écriture.
Cette plaie caramel devant l'âtre lacéré capture le gémissement des ailes.
Lignée des sièges de bois dur envahissant l'espace de nos nuits la calèche passe brinquebalante. A ne plus nuire le temps se met à l'index sans l'arogance d'un regard.
