Grožis    
kertinis akmuo    
siekių mazgas    
gražiais dantimis    
praryti ją    
Nuo viršaus iki apačios    
keldama savo bures    
upės malone    
kuris urzgia    
nesulaukęs nė ašaros    
stebėti išteklių    
žmonijos akceleratoriui    
kilti  
atgrasinti nuo nuovargio    
rankos pilnos esparnių    
į inkapsuliuotą mūsų vaikystės palėpę.              
 
  O grožis    
užtenka akies mirktelėjimo    
iš vieno gyvenimo į kitą    
Mano gyvenimas    
pasimetimo antspaudas    
prie perimetro sienos    
trūkumus    
nepasiekia     
atsitraukti    
akis sukryžiavo    
mūsų susitikimo    
ant milžiniškas puodas    
atjauninimas.        
 
 
587