Atsivėrė didžiulės auksinės durys    
rudenį vyšnios lapija    
nuotaka buvo graži    
išdidus debesų potvynis.        
 
Tai atrodė kaip ši tvora      
taip aukštai, kad užkimšo juodąją skylę    
nuo horizonto negęstant šviesai    
buvome pakeliui.        
 
Plonos audinio juostelės    
išsiuvinėjo orą spazmais    
ir viskas buvo    
paskutine žinute.        
 
Nedainuok daugiau    
pasiklysti    
būk mažų manierų medus    
Būk protingas.        
 
Pasitrauk nuo Dvasios    
įprasti įsilaužimai    
sudėkite rankas    
dėl daugiau meilės.        
 
 
670