Miško pakraštyje buvo bendras kraikas iš išvakarių švenčių ir laukėme balionėliuose tegul ateina. Des pins didžiuoju vardu filtravo šviesą jau pramintu keliu ir mes tylėjome. Aš išėjau iš eilės Nulipau laiptais žemyn mano liemuo padengtas šviesia oda o apatinę kūno dalį apsunkino drabužių ryšulėlis. Sutvarkyta prieš surinkimą įrenginio kairėje Pakėliau rankas prieš ištiestas rankas formuojant atnašų taurę. Ir aš ėjau į priekį kaklaraiščių širdis sukrauta atvira krūtinė sakydamas : " Atėjo, Tai čia ". Nusirengiau drabužį ir kartojo : " Atėjo, Tai čia, Jo " ir susirinkimas kartojo paskui mane " Atėjo, Tai čia ". Ir aš ėjau lėtai sakydamas šventus žodžius ir nusirengęs kaip mano kojos grimzdo į smėlį Aš patvirtinau, kas esu. " Atėjo, Tai čia " ir oras buvo saldus su šiltu vėjo spinduliu ir glamonės būti ten, kur esu. Aš prisijungiau ir mane apėmė grupės sutikimas o moteris, kurią ištraukiau iš pelkės lydėjo mane didžiosios istorijos džiaugsme. Tarp pirštų tekstas buvo ištrintas trūko kai kurių ženklų atskleisti smulkius ištakų vaisius šiuos kankorėžius atidarė voverė. Mane vežė vedama ir aš ėjau nuogas kad grupė mutuotų tuo pačiu impulsu vienybėje su Juo. Tada atsidūriau dideliame šeimos kambaryje o aš knaisiojau spintoje su veidrodžiu paimti senolių liemenę o aš buvau klumpėse. O oras buvo saldus atliktos pareigos oras buvo mano kraujas ir mano bendražygių kraujas Lethe iš naujo atrado mano lūpos buvo kaip šventų žodžių skonis ir mes buvome ramūs amžinybės žemėje. 833
Jie pasiklysdavo pour mieux se retrouverles gamins de l'An Unles imprescriptibles. A demeurer sur leurs céansà l'orée de la pistela chasse était tristecomme matines en hiver. Et si l'accommodation des plus vivantsinversait la traditionils n'avaient peur de la diversitéqu'en scandalisant le tout venant. Renforçons le contesttelles touches d'instruments de musiqueéviscérant les fausses notesde la litanie mnésique. Cache ton cœursans le soutien médiatiquedes alliances furtivesoù dévoiler au vu et susde l'ombre du futurlente et lourde palpationl'ardente obligationde l'approche du mur. 832
Torrent et chants d'oiseaux l'œillet du poète est offert au vent des sommets point d'immortalité.
Les nuages font de l'ombre pleins et déliés vers cette montée de Lacombe où les pierres sont levées.
Le petit doigt sur la couture du pantalon pas de bandonéon à l'arrivée pour peu que le souvenir envenime d'un pas de deux le calme de ces lieux.
Un papillon sur le pouce pompe la crème solaire de Claudie à Pascale le fruit se déguste à midi.
L'arrêt se prolonge les chèvres à la longe une mouche sur la page blanche pas loin des Roranches le bâton pour la descente un quarteron d'aigles planants en beauté un jour de juillet.
Se servir à mi-pented'une réflexion vivanteoffre aux cheveux grisl'arborescence d'une succession. Grand mal vous fasseà celui qui en recul de consciencese satisfait d'un cloaque inoccupéchérissant la mélancolie. Marchez et n'y revenez plusgens de l'insubmersible fortunequ'un pas de deuxfait devenir sacrée la danse retrouvée. Blanche et brune à la foisla neige des premiers floconsourle l'aurore d'une caresse méticuleusevertige d'un sourire rosissant. Il s'en passe des chosesdans l'enfilade des manses coutumièresà renouer les bouts de soiavec la braise de l'espritque les mines du roi Salomonfont affleurer en Nature éternelleimpact des sourcesen souvenir de notre Rencontre. 830
Bleuie et sans attentela coquille sèche claque le qu'en dira-t-onsous la violence du passéla tripe tirée par des dents assassines. A égorger la vieavant sa pulvérulenceoccasionne de légers soubresautsdans l'aube limpide de l'enfance. Pèle moi la pommeet me dissous dans l'ombre du frênegrande lune froideà la découpe incertaine. Les racines servent de refugeau pandémonium de l'ancienne traditionramure effondrée par l'oragefaisant ombre sur notre affliction. Il est des momentsaux morsures étrangesque le cœur à l'éclat de gemmetarit sans ambagesaux ombrages impartisd'un esprit de misèredonné en régalaux ravageurs de l'ordre. 829
Que n'a-t-on voté Akhenatonle dispendieuxl'organiste de la cathédralele flot tumultueux.A son visage aiguiséle marbre de l'autel faisait pendantl'étole au ventdu côté de chez Swan.Les chiens allaient venaientperforant de leurs aboiementsles nuages ascendants de la valléesans que le berger soit perturbé.J'ai couruet ils m'ont rattrapéje me souviensde la règle.Ma main est à la droite de la gaucheet la gauche est miennevraiment mienneà même le solcontre les linges souillésla mère de mon enfantla bassine de sang entre les jambesbouche bée yeux révulsés.828
Par son apparenceavec ses drumsil a envahi le mondele diable en sa compagnie. Avec ses ersatz d'hommespar son tour de mainil a capté les vivants et les mortsle diable en sa compagnie. Par ses chansons comme à la maisonpar cette alternance entre veille et sommeilil a trop écouté la radiole diable en sa compagnie. Par ses bravachesLa réimpression de ses écritsIl a perduré dans l’idôlatrieLe diable en sa compagnie. Qu'il est prévisibleque sans postéritéau soir de l'arrêt des forgestoute relation soit indexéesur la rentabilité de l'effort fourniet que du fond des prisonsnous préférons rester en compagniede nos copains portatifs. 827
sunkūs debesys kaip po arimo žemė, kuri prilimpa prie batų tu, prisiminimų darbuotojas. sunkūs debesys palydėti mane naktį po praeinančių sapnų. sunkūs debesys aptemdė mano atmintį nei rytinis gėrimas pagaminta atsieti kaip dovanų pakuotę. sunkūs debesys nejudėdamas atidarytas langas šviežumas įsiveržia į kambarį greitai, man skambina didelė katė ! Gilios vagos šluoja dangų keturgubai pasirodymai skliautas šviečia nuo Apokalipsės laimingas gimdymas ieškant absoliuto ranka ir jos kumštinė pirštinė kabo nuo bokšto didieji vargonai navą padaro didele mano širdis sijose su daugybe metalinių ryšių tarp jų. 826
Pirštai trūkinėja ant kelnių siūlės nes sklandžiai vykdomas iš Pradou išnyra pilnas krepšys džiovintų skalbinių. Pirštai trūkinėja o vartų akmuo kliba kai berniukas šokinėja įkelia koją po milžiniško šuolio. Pirštai trūkinėja ir pamatysite Monmartrą nes tu neturėtum toks likti įstrigo nieko nedarydamas. Pirštai trūkinėja pagal įsakymą atnešti medienos nepamirštant kai kurių kaiščių. Ugnis iš tranšėjos ten buvo labiausiai sujaudinti galurin kreivaipurvo siaubas užmaršties kaupėjai po beprotiškais skeveldromis susidurti su mirties nuomininkais. 825
Lyja, Mano mamair negali nieko sulaikytinet ne naktįpersekioja baltoji ponia.Jis tyli, Mano tėvasganyklų glamonėsešešėlis uždengia šviesąiki šios vasaros pabaigos.Jis plyšta medyjeiš vaiko skambutiskad misija būtų įvykdytasu sūnaus sugrįžimu.meškos letenapaguldytas man ant petiesbaigti išnarplioti sruogąesant geram valdymui.pripildytiDvasios gurkšniai stiklainiai naujo vynoneperžengdamas brastosnežada jazminų kvapopamaldumo laikaiskylantabsoliučios dienos.824
