Larmesviolon de l'âmeattente du savoir .Alarmecontre celle qui mentce peu de semence .En armesversé dans ce sièclestupide diktat .Larmesen regard caméral'arbre tremble .Alarmede vengeance pointjuste l'éloignement .En armesfondamentalement froidesdéposées sur le seuil .Larmespar manque de chaleurune gelée sur le sol .Alarmesans que derrière la collinemontent les officiants .En armespasse le train de la mineque les vélos suivent .Larmesdevant le mausoléefleurent les années surannées .Alarmesans lumière ni musiqueclaquent les oriflammes .En armesl'épilogue gloussése change en mystère .Larmesd'une naissance sans ridestourne la Grand-Roue.Alarmerentrer au pays des mortsherbes vertes dans la main ouverte .En armesl'Oeil tranche l'ombilicd'un regard virginal.Larmesdéjà grossed'un abaissement des paupières .Alarmefuligineuses herbes enflamméesla mort bulles d'argent .En armesle rêve d'un enterrementsans clair de lune .Larmesde gravats répandussous nos pas de plomb .Alarmetôt entréeavec casquette siglée .En armesceint d'une large ceinturedévaler la pente .Larmesau soleil paradisles mots se toisent .Alarmesans repentanceau creux des terres blanches .En armesau bord du troupelleter cette manne .276
Jacasserie des mots en impertinence au fruit mûr de la mutation la parenthèse moderne se ferme puis s'ouvre le pas nommé.
D'isthmes en lagunes la mer creuse les reins de l'onirique sapience d'une rationalité tombée en déshérence .
De Dieu parler par évitement brutaliser ce qui requiert sens et passions reflétant les bavardages faire l'éloge de la raison sensible .
De la paille pour les vilains sans écrit sans parole l'exemplarité en perspective la mule passe le gué.
L'imaginaire et le sacré prennent des voies détournées en perversion les pulsions pullulent capillarisent le corps social.
Suivre le chemin descendant au sacramentel des rencontres sportives aux zéniths enchantés le matérialisme transcendé.
S'organisent les faits de reliance en l'odyssée de l'empathie sans quantification ces formes meilleures .
Ritualisées par le bénévolat en générosité les émotions collectives déclenchent des allures liturgiques .
Musique piano aux piverts enchanteurs le visible gros de l'invisible rappelle par digression le son grave du discernement .
Croissance harmonieuse des monastères le grand silence paradoxal au bruité des racines saillantes renouvelle les eaux de la jouvence.
En désaccord ces deux sociétés l'officielle redondante et l'officieuse passe-muraille en décalage d'intuitions inopinées.
Se purger des paroles illusoires s'asseoir pour trouvant ses mots le verbe à porter de main pallier l'incantation banalisée.
Mots et choses mise en pertinence le Vrai matrice fécondante du paradigme manifesté secouant de poésie et de mystique mêlées l'entièreté de l'Être .
Le muet du Mystère à découvert communion des silences ailes déployées dans l'azur compatible cette aspiration à être heureux en errance tendre juste l'instant de notre vie .
Pastille sèche à la mentheaccroc accord et rythme rebellesà l'entrée en scènedu spectre éructant . Mauvaise affaireeffet de manchecadavre exquis posésur les mots membranes . Que brassent les corpsaux trémolos des courses en forêtacquises - point acquisesil se fait tard - il faut rentrer . La calme erranced'une quête aimablese mue sous le ciel étoiléen butinantes considérations . Au marché de plein airse vendent chapeaux et chaussurespar dessous les chausse-trapespar dessus l'accueil vernaculaire . Les poulets sont plumésles lapins dépouillésavec tambours et trompettesla peur et la mort en visite . Pommes , jonquilles et mielen cercle - immobilesaverse de printemps - couteau repliéavant la découpe du jambon de cocagne . Fines tranches de viel'essence bien plus que l'existenceécoute sageentre amis devant le feu . 272
Massive attaque des chutes de mots en naissance du jour flèches de vérité .
Cahotant en chemin de sable et de poussière la carriole hoquette la mayonnaise prend .
Que m'importe les clés l'avenir n'a de fin que cette mise en bouche l'espérance abrégée .
Déversoir à point nommé le ruisseau sourcille dru dans le ravin des emmurés au souple écart d'un flux de mai . S'en remettre à la vie tirer fierté du fait exprès ignorer le piège des offices être l'élu inconnu .
Un sac pour cela les mailles laissant passer la mousse et l'élixir de tant et tant d'amour .
A cru sur le dos de la rosse embrasser la queue du mickey en descendant la pente herbue jusqu'au torrent des attentes .
Sceller la lettre et l'esprit appel d'une nuit d'ébène ouvrir la talentueuse bedaine ... de neige fine .
Šią ateinančią naktį gyventi kūne ir mintimis griauti sienas būti suprastas .
Perorientavimas yra didelių užkariavimų kryžkelėje .
Išvaizda skelbiama apie puvimą , pragaro vartų pakėlimas , senovės nelaimių artefaktas .
Dėmesio neištariamas vardas ar tai judantis kapas su keliais įėjimais nuliūdinantis kraupus vyrą .
egzistencijos sąmonė sveikina artėjimą prie tikrovės .
Duokime meilei kaip mylėtis .
Būkime skaidrūs .
Ištuštinkime priimtas ašaras Likime įsimylėję .
žmogiškumas , dievai ir jų apeigos, primenančios mums .
Turėk žvalią akį sutelktas į gyvą pasaulį .
Išlipkime iš bedugnės .
Kurkime šaukdami naujos žvaigždės .
Mūsų kruvinos žaizdos mes privesime prie kalbos , kur sveikai gyventi atviroje jūroje ir paneigti visus įsitikinimus .
Prieš noro gyventi intelektą būkime iš anksto nubrėžtų horizontų gaidžiu nei visą gyvenimą atstovaujama , fiksuotas ir nestabilus tikėjimas , gydo mūsų vidinius kraštovaizdžius .
Man duota būti . Prie lovos modifikacijų mums siūlomas bestiarijus gaivus ir kaimiškas savo gėlių kompozicijomis , vienas gestas ,
Vienas kitą apsikabinusių brolių ir seserų verksmas šiltuose ratuose vasaros pakraščiuose liesos rankos iškoškite tešlą lauko gėlės margi debesys plėšydami lietpalčius unikaliam klausymuisi ir šokti ant balno mineralinių bažnyčių kad veidrodis auskultuoja keistas posūkis laiku degančių žodžių lėtos dulkės rieda saulės spinduliu kvapas užpildo kambarį nėra mandagumo nei gyvos formos ir kraujuojančios žaizdos garsai ir šviesos vieningai niekučių akis, teikianti kalbos kohortą sugriebimo dirželis apimantis nepaneigiamą paslaptį neregėtas klajojimas atsekimas juodas ant juodo užkariavimų kryžkelėje ateinančio dalinimosi ženklas ant drobinio maišelio laikomas ištiestos rankos atstumu kaip viatikas .
Sylvainas . Andų fleita prie išėjimo iš garažų mažas žmogelis stačias ant atramų įžūlus veidas ir vis dėlto nenumaldomai optimistiškai supasi ir grįžta ši karpa ant nosies dalis erdvėje iš jo pakinktų oro vamzdžiai parodyti karavanserų taką kur sustoja neaiškių įrodymų kupranugariai .
Jie šlavė už savo durų smailios pajuokos strėlės nenugalima meilė jūsų jautrių kelių O mano mieloji tamarisko meilė .
Pokalbyje su tinginiu buvome nuogi aikčiodamas iš didžiosios nelaimės skerdynės iki smegenų per bedugnes agonijoje užpildyti grioviai dėl nykstančios kanalizacijos aitrumo.
Tada laikas prieš šviesą padarė visa kita .
Neigiamas kūnas mus išsivežė ant pirštų galiukų mirę tėvas ir sūnus paukščiai sunėrė sparnus greičiau sekė vienas kitą gyvenimui suteikta forma ir prasmė rankas ir lūpas prispaudę prie stiklo šnibždėdamas daugybos lentelę ant šaltų širdžių rūko .
Mano vaikas durys ir langai uždaryti bedugnėje yra gemalas dėžės be stabdžių ir be choro sudaužytas kaltu mano kruvini pirštai griebdamas lataką šis sumedėjusių vandenų tabernakulis veikiami starkių skrydžio nuvežtas numestas kruvinas grožis galingi žingsniai, pasibaigiantys vienu šuoliu po Grenelio tiltu pasiėmusi kelis anglies kamuoliukus dideliame juodame pirkinių krepšyje .
O sūnau viela po laido druskos stulpai kad sutrikdo prarastą žodį tarp matomo ir nematomo užrakintas sausas žingsnis pneumatinis jūsų vežimėlio praėjimas .
matau, aš girdžiu, Aš užuodžiu, aš liečiu, mano gerklė išsausėjusi, tai šilta .Diena šlapia nuo rasos,šviesa balta,les feuilles fraîches des arbres en printemps sont affamées de beauté .Ir aš keičiuosi,kas sekundę keičiuosi .Aš tobulėju,Aš važinėju garsiai ir kvėpuoju visata,ir pasaulis manyje pasikeičia .Aš geriu rezonansinį skaidrumą,ir siunčiu .Mano misija yra perteikti tai, kas yraatsitiktinai iš pastato kibirkšties .Kantrybės, kantrybės,mano kaulai trūkinėjapalėpės tuščios,žodis atveria gerklės angą,Išskleidžiau kunigaikščio noragėlio bures,ir užpildykite pateiktą .Mano kūnas .Ir pasisekė turėti kūną .Vandenyno kūnas su oro burbuliukais,ir tai yra galimybė būti įtampojeį amžinos aušros žiotis .Tai per asmeninę praktiką,priešingai nei tupi šešėlyje ,ką pasitikti ryto šaltį,atverk gyvenimo šauksmątoli nuo meilės-niekio, kuri buvo mūsų .mano brangiausia būtybė,šis pasaulis manyje,aukštesnis už mane,kitas aš .aš tavo .268
