La nuit silencieuse pleine de livres tout autour ~ néanmoins je tousse. Le chat à sa place les petits enfants dorment ~ tic tac du réveil. Je baille et me gratte la peau fait chanter la lune ~ assis je contemple.
Escalatordes pesées en fenêtrese reflète l'hors tempsdes frémissements. Calque éphémèredes pensées jointesl'ordre orthogonalfragrances déployéesénumère les marchesd'accès à l'antienneclamée par les angesrefuge sanglédes anfractuosités de l'oubliles chaînes raclent la terred'outrances ad hominem.Un chantet puis rienjuste le suintdes bœufs à la tâche. 347
Amie des flux abyssaux à saute mouton de la vie en plein cœur veux-tu devenir une voix parmi les voix toi qui est bien plus que toi toi qui est métamorphose en la pulpe réticulée que la main broie pour devenir lendemain.
Passons le gué du plein et du délié devenons sang et sens du cheval sanguine de la vague à l'océan en l'accroche des désirs que le vent fait actes radicelles d'une peinture vernaculaire rencontre à la touche du jour que le chercheur abjure et morigène du père au fils fille des temps sois fidèlement ardente sur le formant de la mémoire.
žodžių kraštas prie požeminių vartų pavargę kvapai que le vent portešalavijų renesansas vaikystės garsai mielas buvimas vyšnios pavasarį tegul dantis griežia kumštinės pirštinės kišenėse mūsų ateities platanų pavėsyje katedros aikštėje šalčio įkandimas atteignant le tréfonds de l'âmegrakščiai tarp žolių kvėpavimas ant tavo rankos saulei nusileidus kaip pro šalį. 345
Žodžiai, kurie ateina pas mus nous font être. Jie ten yra, burnoje, plakiruotas rašalu, ir arti arti. Tačiau, kaip bitė šis noras būti, vėjo kryptimi, arčiau nektaro, mus verčia à pousser la charrue, nenumaldomai, jusqu'au bout du champ, tik žodžiai, kurie nutiko. 344
Balsas iš tarp akmenukų paimtas anksti žiupsnelis medaus gegužės vėjo dvelksmu.
Didelė moteris plonakojis pristatomas kaip asimptotas vieningai prieš širdį. Vienintelis pojūtis trumpi šiaudeliai susirinko ant gudrybės pavargusių bangų įduboje.
gitaros arpedžos lydimas įtarimo puoštos spalvos susirinkimų paviljonas.
Gausu purpurinės lūpos iš mano draugo iš miško pakelti balsus iš tarpo. Visi išplaukia link virpėjimo spyruoklės plukdomas vėjo.
Jei kitur ir intymus po ranka ateiti ir mirti Šalis, kuri panaši į tave pagal suvartotą spazmą Žanas mano Dvasios draugas mano kryžius mano verksmas. Ant žemės dulkėse žvaigždė atspindi paslaptinga daina bėgdamas visame pasaulyje. François mano palaidūnų draugas mano kelias mano išgelbėjimas.
Augalų tyla~ baltai mėlynose traukinio šonuose kad pučia vėjas.
*
Įstrigo ant kalvos namų domino ~ velnio blakės.
*
Praleiskite juodąjį paukštį debesų kvape ~ portikas viršuje.
*
Šarkos lizdas en réserve rectangulaire~ pasipiktinimo šaltinis.
*
Serpentiforme liemenėlės ~ spragsi pavasario ašaros be žodžių.
*
Nuskabytos rankos ant balkono tarpatramio ~ diena klostosi.
*
Mano siela valdo kask gyvenimą ir pasakyk man ~ ramus ir švelnus spausdinimas.
*
pereiti į kairę į dešinę ryto automobiliai ~ įlaipinimas į Kythera.
*
Žalioje pakrantėje lipantis geltonas sunkvežimis ~ clameur soudaine.
*
Čerpinio stogo dengimas ~ failą iš kitur la courte paille.
*
Cinkas prie pagrindo nešvarus plytų židinys ~ planavimas.
*
Nuo sąsiuvinio iki knygos la gomme sèche et dérive~ šaltas surinkimas.
*
Kito atsisakymas yra neapykanta sau ~ kartu gali būti. 341
veido veidas mūsų širdžių prisilietimui ranka pasiekiamas uosis be gesto ar žodžio aukštas žvilgsnis budėjimo sumos Ant nuotraukų rimta ir liūdna nušokti nuo medžio viršūnės ugnies kolibris rūkų passacaglia viena ranka rodydamas venas iššifruoti vakare prie žvakių šviesos pageltę asmens dokumentai kad vėjas išsklaido prieš mūsų bemieges akis.
O veidas unikalus bėgančio laiko veidas apakintas kūdikis būk mūsų ašarų talpykla lemūsų susitikimo druska nuo lazdos iki erškėčio nuo Jobo iki pilkos niurzgėti priešais mėšlą susimaišę su bazalto akmenukais švytintis mišinys Virdžinijos vijoklis ir raudona siena o veidas kad dvasios trūkumas ištrina ryte padėtas plokščias akmuo ant sodo sienos mišrūs kvėpavimai akis į akį visą amžinybę.
Ar tu čia glissando be išsisukinėjimo nešti mane ant švelnios bangos mėnulio interviu salone nuo kamštinio ąžuolo nuplėšta žievė audimas per lėtą minią apakintas keleivis kvepiantys kvapai. Mano siela tik atsitiktinai išvykoje pamatė save paimtą migrantų antplūdyje o mano siela kitoniškumas yra kita tapatybė nuo kito sau pats solidarumo šaltinis.
